Nuostabi Lietuvos gamta

Nulijo šiltas vasaros lietus. Blykstelėjus pro debesys saulei, tarsi nuo dulkių nuvalytas paveikslas atgijo su laukų žaluma, kalvomis, slėniais, gyvenvietėmis apaugusiomis gruoblėtom obelim, plačiašakiais klevais. Tai mano Lietuva ! Tokį peizažą, daug metų piešia dailininkai, kurį mes įpratome matyti atvirukuose.
Kokia nuostabi mūsų Lietuvos žemė. Mes šiandien joje gyvename. Nereikia toli eiti. Tik praverkim plačiau savo kambario langą ir pamatysim, koks gražus mūsų kraštas. Mano gimtinei gamta nedavė snieguotų viršūnių, ir gėlių akis čia per greitai užsimerkia, ankstyvosios rudens šalnos. Bet ji nepašykštėjo tylių ežerų ir ežerėlių, dangaus akimis žvelgiančių iš girių žalumos, vingiuojančių upių, paukščių giesmių, obels žiedų ir raustančiais vaisiais lūžtančių sodų. Dosnia ranka ji pažeria savo gerybes ir atiduoda jas žemės šeimininkui. Mums reikalingas grožis. Mano Tėvynė LIETUVA turi būti graži ! …