Gamtos vaizdai

Aš gyvenu ant septintos kalvos,

        Tarp mėlyniausių ežerų penkių.

Su Sraigėm ir su Laumžirgiais kalbuos,

Ir minutes į laikrodį renku.

Maironio tėviškė ir gimtinė

                                             Poeto Jono Mačiulio-Maironio tėviškės ir gimtinės sodybos, esančios Pasandravio memorialiniame istoriniame, vadinamos Bernotų, Pasandravio kaimų vardais. Čia prabėgo Lietuvos dainiaus vaikystė, gimė gražiausi posmai. Svarbu išsaugoti poeto gimtąsias vietas: sodybas, šaltinėlį, Maironio taką, kur poeto gimimo jubiliejų proga sodinami ąžuoliukai. Taką puošia Lietuvos tautodailininkų medžio drožėjų 1991 m. sukurti kryžiai, koplytstulpiai. Pasivaikščiokime nuo Bernotų iki Pasandravio...Su Bernotų sodybos – muziejaus ekspozicija (Raseinių krašto istorijos muziejaus filialas) turistus supažindina muziejaus darbuotoja.

Nuostabi Lietuvos gamta

Nulijo šiltas vasaros lietus. Blykstelėjus pro debesys saulei, tarsi nuo dulkių nuvalytas paveikslas atgijo su laukų žaluma, kalvomis, slėniais, gyvenvietėmis apaugusiomis gruoblėtom obelim, plačiašakiais klevais. Tai mano Lietuva ! Tokį peizažą, daug metų piešia dailininkai, kurį mes įpratome matyti atvirukuose.
Kokia nuostabi mūsų Lietuvos žemė. Mes šiandien joje gyvename. Nereikia toli eiti. Tik praverkim plačiau savo kambario langą ir pamatysim, koks gražus mūsų kraštas. Mano gimtinei gamta nedavė snieguotų viršūnių, ir gėlių akis čia per greitai užsimerkia, ankstyvosios rudens šalnos. Bet ji nepašykštėjo tylių ežerų ir ežerėlių, dangaus akimis žvelgiančių iš girių žalumos, vingiuojančių upių, paukščių giesmių, obels žiedų ir raustančiais vaisiais lūžtančių sodų. Dosnia ranka ji pažeria savo gerybes ir atiduoda jas žemės šeimininkui. Mums reikalingas grožis. Mano Tėvynė LIETUVA turi būti graži ! …

10 priežasčių, dėl kurių turite mesti viską ir traukti į kelionę

   Ir vėl pavargę grįžtate į namus, nebesinori nieko veikti, tik gerai išsimiegoti. O ką jau kalbėti apie svajones apkeliauti pasaulį ar bent jau Baltijos valstybes, Lietuvą. Rutina taip įtraukė į kasdienį gyvenimą, kad nebegalite išsivaduoti?

   Matadornetwork.com pažeria dešimt linksmų patarimų ir nurodo situacijas, kurias pastebėjus savo gyvenime reiktų viską mesti ir patraukti į kelionę. Garantuotai čia surasite ir sau tinkamą priežastį keliauti.

10. Antrą kartą užpilta kava tampa skani

Jūs taip susitaikėte su savo 8 valandų darbo diena, kad nieko kito nebejaučiate burnoje, kaip tik dirbtinės kavos ir šokoladinio biuro saldumyno skonį. Praleidžiate per daug laiko prie kompiuterio ekrano. Vandens aparato burbuliavimas pradeda skambėti žavingai. Dinkite iš ten, kol dar atsimenate, kaip atrodo saulės šviesa!

9. Įžymybių gandai tampa įdomiausiu dienos skaitalu

Žiūrite per daug televizoriaus, vis atsiprašote savęs, kad nerandat laiko gerai knygai. Nebeliko iššūkių, jaučiate tuštumą. Žurnalo „Žmonės“ nepaleidžiate iš rankų? Geriausias būdas prasibrauti pro varginančią rutiną – reikia pasijusti kaip nesavame kailyje, visiškai kitoje aplinkoje, užsiimti savanoriška veikla, sutikti naujų žmonių iš visiškai skirtingų kultūrų. O svarbiausia, pagyventi šia diena!

8. Šaldytuve vien tik pusfabrikačiai

Užsisakote kiniško maisto, tačiau jis vis tiek ne toks kaip Pekine. Suši restoranas šalia darbovietės tampa panašus tik į Japonijos jūros gėrybių restorano parodiją. O galiausiai – seniai burnoje turėjote tikrų močiutės cepelinų. Maistas gali būti pati puikiausia priežastis naujai kelionei.

7. Patyrėte nesėkmę

Kiekviena nesėkmė reikalauja ką nors keisti gyvenime. Jus atleido iš darbo, išsiskyrėte su mylimu žmogumi, mirė artimasis, o gal jūs greitai susituoksit, tačiau jaučiate nerimą dėl ateities? Kad ir kaip blogai besijaustumėt, tačiau nesėkmės atveju jūsų emocinė būsena tinkama ir atvira naujiems įspūdžiams bei kelionėms.

6. Su draugais iš užsienio kalbate daugiau nei su gyvenančiais greta

„Facebook“ svetainėje jūsų draugas iš Vokietijos ar Italijos gauna daugiau jūsų dėmesio nei draugai Lietuvoje? Nuvykite ten ir būkite tos šalies dalis. Ir bent kuriam laikui pasijusite daug geriau.

5. Pavargote nuo bendradarbių kelionių pasakojimų

Kiekvieną savaite girdite postringavimus darbe apie kelionių nuotykius? „O kiek žmonių gatvėse buvo Egipto revoliucijos metu!“, „Irano turgus vasaros metu labai panašus į Indijos“ – tokie ir panašūs teiginiai sklando aplink. Nebeklausykite jų. Išsiruoškite į savo kelionę ir patirkite dar įspūdingesnių nuotykių.

4. Pirkiniams išleidžiat per daug pinigų

Nepirkite dar vieno „iPodo“ ar naujo televizoriaus. Juk tokiais pinigais galėtumėte paremti savo bičiulį, keliaujantį aplink Europą. O geriau pagalvojus ir patys galite leistis į kelią. Nešvaistykite pinigų plastmasėms ir gražiems žaislams, kai galit patirti šaunių įspūdžių.

3. Savos sienos tampa nebemielos

Gimto miesto gatvės pažįstamos taip, jog žinote, kurią valandą kaimynė išneš skalbinius į balkoną ar palaistys gėles. Žiūrėdami nuo kalno į senamiestį nebejaučiate jokio jaudulio, o gyvenimą miške užgraužė uodai. Vadinasi, reikia pokyčių, visai kitokios aplinkos, naujo miesto, kalnų, bekraščio vandenyno ar ledynų. Kas bebūtų – pokyčiai garantuotai suveiks.

2. Pyktis

Visi aplinkiniai – viršininkas, draugė, šeima – bando jus atkalbėti nuo kelionės ar priekaištauja, kad kaip tik šiuo metu ne laikas keliauti. Kai tampate maištininku, žodis „Kelionė“ skamba dar saldžiau ar netgi kaip pati geriausia idėja pasaulyje.

1. Nenorite užbaigti gyvenimo kaip filme „Prieš užverčiant kojas“

Filmo siužetas: du senoliai prieš mirtį susitaria įgyvendinti sąrašą dalykų, kuriuos visada svajojo padaryti. Užuot laukę, kol išmuš paskutinioji, keliaukite dabar. Juk keliaujant galite atrasti kitokius gyvenimo tikslus ar suprasti, ką iš tiesų norite veikti.

Informacija iš www.15min.lt

Kauno botanikos sodas

   Botanikos sodas Kaune įkurtas 1923 m. Vieta jam buvo parinkta Fredoje, buvusioje J.Godlevskio dvaro vietoje. Šiuo metu Kauno botanikos sodas užima 62,5 ha plotą.

   Kauno botanikos sode per ilgus metus surinkta gausios medžių, krūmų, žolinių dekoratyvinių, vaistinių ir uoginių augalų kolekcijos.

Rudenėjantis Kauno botanikos sodas

   Botanikos sodas yra turtinga bazė ne tik moksliniams augalų tyrinėjimams, bet ir pažintinė vieta su augmenija studentams, moksleiviams ir visiems atvykstantiems svečiams.
   VDU Kauno botanikos sodas lankomas ištisus metus.

Karo muziejaus sodelis

   Čia pastatyti paminkliniai biustai žymiems Lietuvos politikams ir rašytojams, dega Amžinoji ugnis, mediniai kryžiai mena žuvusiuosius už Lietuvos nepriklausomybę.

Piligrimystės centras - Šiluva

   Šiluvos lankytini objektai: Jono Pauliaus II kryžius, Jono Pauliaus II namai, juose esantis piligrimų centras, Šiluvos muziejus, Šiluvos bazilika, A. Vivulskio Švč. Dievo Motinos apsireiškimo koplyčia (kurios eksterjerą puošia R. ir R. angelų skuptūros), Marijos aikštė, urbanistinė miestelio dalis, knygnešio K. Roseno gyvenamasis namas.
   Suvenyrai. Viešint Šiluvos šventovėje, šiai vietai atminti galima įsigyti suvenyrų.

Piligrimų informacijos centras
M. Jurgaičio 17 a.
Šiluva
60432, Raseinių r.
Tel. (8 428) 43 220, (8 428) 43 220, mob. 8 687 87 124
Darbo laikas: III-VII 9-11.30, 13.30-18 val.

Fragmentai iš filmo "Kelias į Šiluvą"
Reportažas apie Šiluvos atlaidus

Lyduvėnų geležinkelio tiltas

   Raseinių krašte esančio Lyduvėnų miestelio įžymybė, pagrindinis akcentas - techninis paminklas geležinkelio tiltas, aukščiausias Lietuvoje.

   1916 m. vokiečiai buvo pastatę medinį tiltą, pavadintą feldmaršalo Paul fon Hindenburgo vardu. Dėl aukštumo ir didumo jis nebuvo tvirtas ir nelabai tiko geležinkelio reikmėms. Todėl vėliau 1919 m. pastatytas gelžbetoninis, kuris Antrojo pasaulinio karo metu buvo susprogdintas. Dabartinis tiltas pastatytas 1952 m. (ilgis 599 m., aukštis 42,5 m., plotis – 4,5 m.). 2006 – 2008 m. atlikta tilto restauracija.

   Išskirtiniais atvejais, gavus išankstinį leidimą, tiltas gali būti lankomas (suteikiama galimybė ant jo užlipti ir stebėti nuostabią miestelio ir Dubysos panoramą iš viršaus).

Jūkainių rekreacinis - pažintinis takas

Pakeliaukite ir pažinkite Raseinių kraštą... 

   1992 m. įsteigtas Jūkainių geomorfologinis draustinis. Draustinio plotas – 263ha.Istoriniai šaltiniai liudija, kad čia, tarp Raseinių ir Nemakščių ošė senovės lietuvių tikėjimo šventoji giria. Dabartiniame draustinyje augantys ąžuolai yra gal trečiosios kartos šventojo ąžuolo palikuonys.

   Draustinį iš visų pusių supa nusausinti, sukultūrinti laukai, tačiau pats Jūkainių miškas, jo pakraščiai ir išlikę archajiški Jūkainių ir Rimkiškių kaimeliai tarsi primena senus laikus.

   2005 m. Raseinių miškų urėdija įsteigė Jūkainių pažintinį - rekreacinį taką. Pažintinį taką apžiūrėti galima einant didžiuoju ratu – 3,5 km. Arba mažuoju ratu – 1 km. Žmonėms su judėjimo negalia pritaikyta 0,6 km tako. Taką puošia medžio drožėjų sukurtos skulptūros, įrengtos trumpalaikio poilsio aikštelės.

   Tai jauki žalia oazė, kur galima pasivaikščioti, pailsėti nuo miesto šurmulio.

 

Nuotraukos J.Norvilaitės

Molavėnų piliakalnis

   Lankantis Raseinių krašte vertėtų aplankyti išskirtinį kultūros paveldo objektą – gynybinį Molavėnų piliakalnių kompleksą, kuris yra 1,4 km į ŠV nuo Radviliškio – Pagėgių geležinkelio, 1,1 km į R, PR nuo kelio iš Žalpių į Raseinių - Kryžkalnio kelią ir 0,6 km į P nuo Molavėnų - Tukių kelio, Šešuvies deš. krante.

   Molavėnų piliakalnių kompleksas, šimtametis ąžuolas ir mitologinis Skirtinio akmuo – valstybės saugomi objektai. Kai kurių istorikų nuomone, šioje vietoje, kadaise buvę garsieji Pilėnai, bet tai patvirtinančių faktų kol kas nėra.

  Kviečiame pakeliauti, pasidžiaugti gamta, paklajoti po nuostabaus grožio beržyną, pasigėrėti ąžuolais, kurie savo šakomis ošia didingos praeities šventgirės melodiją....

Neregėta Lietuva

   „Neregėta Lietuva 2009” – Lietuvos vardo Tūkstantmečio jubiliejui skirtas leidinys, kuriame pateikiama 100 įspūdingiausių Lietuvos aerofotografijų.

   Šiame albumo leidime galima rasti niekada dar nepublikuotų archeologinio paveldo fotografijų ir panoraminių nuotraukų, atsiverčiančių net per keturis puslapius, bei naujų, tik šiam leidimui darytų, fotografijų. Albumas taip pat papildytas skaitytojų geriausiai įvertintomis, jau publikuotomis bei tarptautinėse parodose pristatytomis nuotraukomis.
   Kiek šių knygų bus nupirkta, tiek ąžuolų bus pasodinta „Neregėtos Lietuvos” Tūkstantmečio ąžuolyne.

„Neregėta Lietuva 2009” – knyga, iš kurios išaugs ąžuolas!